Maisto netoleravimas: tiesa ir mitai

Maisto netoleravimas

„Jaučiatės pavargę, pučia pilvą, dažnai vargina galvos skausmai, odos problemos, nuotaikų kaita? Gal netoleruojate maisto, kurį valgote?”. Pastaraisiais metais (na, o gal teisingiau būtų sakyti pastarąjį dešimtmetį) Lietuvoje didelio susidomėjimo sulaukė maisto netoleravimo tyrimai. Ir ne veltui, juk įvairių privačių įmonių siūlomi testai teigia, kad jų atlikimo rezultatai padės: susitvarkyti odos problemas, sumažinti nuovargio jausmą, atsikratyti papildomų kilogramų, pastiprinti imunitetą ir t.t. Skamba šauniai, tiesa? Tikrai taip! Tačiau ar tikrai? Vieningo atsakymo nėra. Tam tikrų maisto produktų mes tikrai galime netoleruoti ir tam tikrų netoleravimo testų tikrai reikia (ne kiekvienam, bet…) kitų – nors ir atliekami tose pačiose laboratorijose, kurios diagnozuoja rimtas ligas – reikėtų vengti (o tiksliau – neapsigauti). Ta proga pasigilinkime kiek plačiau: kas gi yra tas maisto netoleravimas, kokie yra siūlomi maisto netoleravimo tyrimai ir kurie iš jų yra kliniškai reikšmingi, o kurie yra tiesiog didelis, išpūstas ir brangus burbulas.

Straipsnį pradėsiu nuo to, kas yra tikra, „science based”, ir yra atliekama klinikų laboratorijose.

LAKTOZĖS NETOLERAVIMAS

Laktozės netoleravimas
Laktozė – angliavandenis, esantis pieno produktuose. Dar kitaip laktozė dažnai yra vadinama pieno cukrumi (štai kodėl geriant pieną dažnai yra jaučiamas švelnus saldumas). Jei viskas yra OK ir laktozę toleruojame puikiai, pienui patekus į mūsų plonąsias žarnas, pastaroji yra suskaidoma žarnyne išskiriamo fermento laktazės iki gliukozės ir galaktozės, kurias ir pasisavina mūsų organizmas. Jei su laktozės toleravimu mūsų organizme nėra viskas OK, laktozė plonajame žarnyne nėra suskaidoma iki gliukozės ir galaktozės, o tiesiog „nuvažiuoja“ iki pat storosios žarnos. Čia jos suskaidymu užsiima storojo žarnyno gyventojai – įvairių rūšių bakterijos. Ką tai reiškia mums? Iš esmės, jei laktozės skaidymu užsiima storąjame žarnyne esančios bakterijos, jos šį pieno cukrų suskaido ne iki gliukozės ir galaktozės, o iki kitų medžiagų (iki kokių priklauso nuo to, kokios rūšies bakterijos dominuoja storajame žarnyne) ir šio proceso metu taip pat gamina dujas. Būtent dėl šių dujų ir pasireiškia laktozės netoleravimo simptomai, tokie kaip: pilvo pūtimas, viduriavimas, sunkumo jausmas žarnyne, vėmimas.

Kalbant apie tyrimus, būtina išskirti, kad laktozės netoleravimas gali būti įgimtas ir įgytas. Įgimto laktozės netoleravimo atveju, mes gimstame su kiek pakitusiu laktazės genu. Dėl šios priežasties, plonajame žarnyne gaminama laktazė gali būti nepajėgi skaidyti laktozės, o gali ir visai nesigaminti. Tai dažniausiai pastebima dar kūdikystėje ir tokiu atveju tėveliams siūloma atlikti genetinį laktozės netoleravimo testą. Pastarasis atliekamas didžiųjų Lietuvos ligoninių laboratorijose.

Įgytas laktozės netoleravimas – kita būklė. Ir mažesnį ar didesnį netoleravimą turime visi. Kodėl? Na, paprastas atsakymas būtų toks: todėl, kad augame. Įprastai, daugiausiai laktazės žmogaus organizmas išskiria iki 2 metų amžiaus. Vėliau, su amžiumi šio fermento išskyrimas palaipsniui mažėja, ypač jei vartojame mažiau pieno. Fermento išskyrimą taip pat gali sumažinti ar net visiškai panaikinti ir kiti faktoriai, tokie kaip žarnyno infekcinės ligos ar kiti uždegiminiai procesai, vykstantys žarnyne. Jei laktazės išskyrimas sumažėja tik nežymiai – vargintis nereikia. Tai tiesiog reiškia, kad laktozę toleruojame mažesniais kiekiais (galime gerti pieną, bet jei visą savaitę daugiau nieko nevalgytume – būtų problemų). Jei fermento išskyrimas sumažėja stipriai – kita kalba.

Įgytą laktozės netoleravimą taip pat galima nustatyti. Tam atliekamas vadinamas laktozės tolerancijos testas. Testo esmė paprasta: atsikėlę ryte jūs nueinate į gydytojo nurodytą vaistinę (paprastose vaistinėse tiesiog nerasite to, ko reikia), nusiperkate laktozės miltelių ir su jais žingsniuojate į polikliniką. Pirma jums paimamas kraujas. Jame nustatoma gliukozės koncentracija. Tada miltelius išsitirpinate ir išgeriate. Po ~15min. iš jūsų dar kartą paimamas veninis kraujas ir jame vėl tikrinama gliukozės koncentracija. Pamenate? Laktozė plonajame žarnyne yra skaidoma iki gliukozės ir galaktozės. Tad jeigu viskas yra ok ir laktozę toleruojate, antrame kraujo mėginyje bus matomas gliukozės koncentracijos padidėjimas. Šis tyrimas taip pat atliekamas valstybinėse gydymo įstaigose.

GLIUTENO NETOLERAVIMAS

Ši tema – kiek painesnė. Gliutenas – kviečiuose ir kai kuriose kitose grūdinėse kultūrose esantis baltymas, galintis sukelti net kelias ligas:

1) Celiakija. Tai – labai, labai rimta autoimuninė liga. Per daug nesiplėsime, bet esmė būtų tokia, kad sergant celiakija ir suvalgius gliuteno, jūsų organizmas užveda tokio lygio imuninį atsaką, kad pradeda naikinti pats save. Jei galvojate, kad „o, gal verta pasitikrinti“ – ne. Jei būtų verta – žinotumėt, nes būtumėte labai rimtas ligonis.

2) Alergija. Taip pat labai rimta liga. Ir ji pasireiškia ne pavieniais bėrimais, kaip dauguma mano, o gyvybiškai pavojingomis anafilaksinėmis reakcijomis. Na, įsivaizduokite: suvalgote gabalėlį duonos, staiga ima tinti jūsų kvėpavimo takai, nebegalite kvėpuoti, krenta spaudimas ir jūs prarandate sąmonę. Tad jei tokių simptomų nepasireiškia – miegokite ramiai.

3) Neceliakinis gliuteno netoleravimas. Tai – tarsi paskutinė viltis, kai žmogui tikrai kažkas yra blogai, bet nelabai išeina suprasti kodėl. Medikai pripažįsta šios būklės egzistavimą, bet jos mechanizmai iki šiol nėra gerai suprasti. Dėl to, vienintelis gliuteno netoleravimo tyrimas, kurį galite pasidaryti – kurį laiką atsisakyti šio produkto. Tai padaryti nėra lengva, nes jo pilna ne tik duonoje ir makaronuose, bet ir padažuose, mėsos dirbiniuose…

NETOLERAVIMO TYRIMAI, KURIŲ REIKĖTŲ VENGTI (NEBENT NETURITE KUR DĖTI EURŲ)

Kokie tai tyrimai? Pasakysiu paprastai: tai visi tie, kuriuos garsiai reklamuoja. Tie, kurių plakatai randami ne vienoje sporto salėje. Tie, kuriuose iš kraujo ištiriamas „netoleravimas” 40, 50, 100 ir t.t. produktų. Juos labai lengva atskirti, ypač jei tyrimo aprašyme sakoma, kad tyrimo metu nustatomi IgG4 klasės antikūnai. Toliau aptarsime ne tik kuo paremti šie tyrimai, kodėl jų daryti neverta, na, o jei dar jūsų neįtikinsime – kaip susitvarkyti savo „netoleravimą“ į tai neinvestavus kelių šimtų eurų.

Pradėkime nuo pradžių: viską, kas patenka į mūsų organizmą, įskaitant ir maistą, turi pratikrinti mūsų imuninė sistema. Pastaroji turi nuspręsti ar į organizmą patekęs produktas pavojingas (na, pvz. nėra kažkokia bakterija, kurią reikia sunaikinti). Jei į organizmą pateko TOLERUOJAMAS maisto produktas, imuninė sistema jį patikrinusi pagamina maisto produktui specifinių IgG4 antikūnų (pvz.: suvalgius grikių, pagaminami grikiams specifiniai IgG4; suvalgius obuolį – obuoliui specifiniai IgG4 ir t.t.) Šie IgG4 išlieka mūsų organizme 4 dienas.

Populiarieji ir magiškieji maisto netoleravimo tyrimai teigia, kad kraujyje nustačius didesnius kiekius maistui specifinių IgG4 galima sakyti, kad maisto netoleruoji. Bet realiai tokie padidėję kiekiai reiškia ne ką kitą, kaip tai, jog pastaruoju metu šį produktą valgėme dažnai. Medikų bendruomenėje net juokaujama: „Pasakyk man ką tu mėgsti, o aš pasakysiu tau, ko netoleruoji.“

Dabar jūs man sakote: „Pala pala, bet tai juk šį tyrimą daro licencijuotos laboratorijos, tai jis turi būti patikimas“. Čia yra viena iš didžiausių laboratorinės medicinos problemų, kurią iki 2023 m. siekiama išspręsti. Tam, kad tyrimas būtų tinkamas licencijuotai diagnostikai, jis tiesiog turi nustatyti tą analitę, kurią jis teigia nustatantis (šiuo atveju: ant dėžutės parašyta, kad nustato IgG4 antikūnus prieš maisto produktus. Juos tyrimas ir nustato, vadinasi viskas su tyrimu gerai). Jei nustatoma analitė negali būti susieta su jokia konkrečia liga, legaliai – „no problem”. Pabrėžiu, kad problema jau kaip ir matoma medicininės bendruomenės, teisės aktai EU mastu yra keičiami, bet tam reikia nemažai laiko. O kolkas niekas nedraudžia įmonių atstovams susirinkti nemažai pinigų iš testo, kuris parodo ką mėgstate valgyti.

Kaip ir žadėjau, štai paprastas atsakymas, kaip pačiam išspręsti savo maisto „netoleravimą“:

VALGYKITE ĮVAIRŲ MAISTĄ.

Net jei ir atlikote šį, kliniškai nereikšmingą tyrimą, turbūt galite pastebėti, kad su jo atsakymu jums pateiktose rekomendacijose yra kurį laiką nevalgyti pamėgtų maisto produktų (t.y. įtraukti rečiau vartojamus maisto produktus į mitybą), o vėliau maistą kaitalioti: jei šiandien valgėte obuolį, ryt suvalgykite bananą, o poryt – apelsiną. Paįvairinus mitybą jūs tikrai jausitės geriau, juk įvairi mityba yra vienas iš bazinių sveikos mitybos principų. Bet ar tikrai šiai bazinei mitybos taisyklei patvirtinti jums reikia išleisti kelis šimtus eurų? Na, spręskite patys. 😉

Tikiuosi, kad straipsnis jums buvo įdomus ir naudingas.

P.S.: Maisto netoleravimo tyrimų atstovai, come at me.

Linkėjimai!

Kaip pasigaminti tobulo skonio ceburekus: išsamus gidas

Kaip pasigaminti tobulo skonio ceburekus: išsamus gidas

Kaip Pasigaminti Tobulo Skonio Čeburekus: Išsamus Gidas Čeburekų Paslaptys: Tešlos Meistriškumas Įdaras: Sultingumo Garantija Formavimas ir Kepimas: Traškumo Magija Patiekimas: Paskutinis Akcentas Išvada: Tobulo Skonio Čeburekų Receptas Kaip Pasigaminti Tobulo Skonio...

Salotos su tunu

Salotos su tunu

Receptas: Salotos su tunu Ingredientai: - 1 skardinė konservuoto tuno savo sultyse arba aliejuje - 100 g mišrios salotų žalumynų (pvz., romainų, rukolos, špinatų) - 1 vidutinio dydžio pomidoras - 1 nedidelis raudonasis svogūnas - 1 agurkas - 1 raudonasis paprikos...