Mažinkite riebalų vartojimą

MAŽINKITE RIEBALŲ VARTOJIMĄ;

GYVULINIUS RIEBALUS, KURIUOSE YRA DAUG SOČIŲJŲ RIEBALŲ RŪGŠČIŲ,

KEISKITE AUGALINIAIS ALIEJAIS IR MINKŠTAIS MARGARINAIS,

TURINČIAIS NESOČIŲJŲ RIEBALŲ RŪGŠČIŲ

Riebalai yra svarbus energijos šaltinis. Jų energinė vertė yra didžiausia, palyginti su
kitomis maisto medžiagomis. Su riebalais žmogus gauna polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurių
organizme nesigamina, taip pat riebaluose tirpstančių vitaminų. Be to, riebalai pagerina patiekalų
skonines savybes.
Riebalai, kuriuose yra daug sočiųjų rūgščių, kambario temperatūroje būna kieti (jautienos,
kiaulienos riebalai, sviestas). Dauguma augalinių aliejų turi nesočiųjų rūgščių, todėl yra skysti.
Sočiosios riebalų rūgštys dalyvauja cholesterolio apykaitoje. Per daug vartojant sočiųjų
riebalų rūgščių, padidėja cholesterolio koncentracija kraujyje. Jis pradeda kauptis kraujagyslių
sienelėse – vystosi aterosklerozė, kurios išraiška gali būti išeminė širdies liga, smegenų insultas,
protarpiais šlubumas. Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebiuose mėsos ir pieno produktuose.
Mononesočiosios riebalų rūgštys nedidina cholesterolio koncentracijos kraujyje. Jas
vartojant vietoj sočiųjų riebalų rūgščių mažėja cholesterolio koncentracija mažo tankio
lipoproteinuose, kurie dalyvauja aterosklerozės vystymosi procese, ir didėja didelio tankio
lipoproteinuose, stabdančiuose aterosklerozės vystymąsi. Todėl jos vertingos išeminės širdies
ligos profilaktikai. Alyvų ir rapsų aliejuose gausu mononesočiųjų riebalų rūgščių.
Gaminant margarinus, juose atsiranda mononesočiųjų riebalų rūgščių (trans-izomerų),
kurių erdvinė struktūra skiriasi nuo rūgščių, esančių natūraliuose produktuose (joms dažniausiai
būdinga cis-konfigūracija). Transriebalų rūgščių būna kietuose margarinuose, taip pat
sausainiuose ir kituose konditerijos gaminiuose. Transriebalų rūgštys skatina aterosklerozės
vystymąsi, nes didina mažo tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją ir mažina didelio
tankio lipoproteinų cholesterolio koncentraciją.

Polinesočiosios riebalų rūgštys yra būtinos gyvybinei organizmo veiklai. Linolo ir alfa
linoleno rūgščių žmogaus organizmas nesintetina. Šios esminės riebalų rūgštys turi būti
gaunamos su maistu. Linolo rūgštis (omega-6 polinesočioji rūgštis) – pagrindinė daugumos
augalinių aliejų (saulėgrąžų, sojų, kukurūzų) sudėtinė dalis. Omega-6 polinesočiosios riebalų
rūgštys gerina antioksidatorių (vitamino E ir karotenoidų) pasisavinimą, mažina mažo tankio
lipoproteinų cholesterolio koncentraciją kraujyje. Jei jų vartojama labai daug, gali sumažėti ir
didelio tankio lipoproteinų cholesterolio koncentracija. Alfa linoleno rūgšties yra sėmenų, rapsų,
sojų aliejuose, žalialapiuose augaluose. Jūrų žuvyse (silkėse, tunuose, skumbrėse, lašišose) ir kitų
jūrų gyvūnų taukuose yra ilgagrandinių anglies atomų turinčių omega-3 polinesočiųjų riebalų
rūgščių (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno). Jos mažina trigliceridų koncentraciją kraujyje,
trombocitų agregaciją ir kraujo krešumą, todėl mažėja trombozių rizika.
Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja, kad iš riebalų susidarytų ne daugiau kaip
30 proc. paros maisto davinio energijos. Iš sočiųjų riebalų rūgščių turėtų būti gaunama ne daugiau
kaip 10 proc. energijos, o iš polinesočiųjų riebalų rūgščių – apie 6–10 proc. energijos (iš omega-3
tipo polinesočiųjų riebalų rūgščių – 1–2 proc., iš omega-6 polinesočiųjų riebalų rūgščių – 5–8
proc.). Likęs energijos kiekis turėtų būti gaunamas iš mononesočiųjų riebalų rūgščių.
Valgant riebų maistą, didėja pavojus persivalgyti, nes riebalų energinė vertė yra didelė, o
sotumo jausmas, suvalgius riebaus maisto, atsiranda vėliau nei po angliavandenių (krakmolo)
dietos. Persivalgius didėja kūno svoris, ypač fiziškai neaktyvių žmonių. Riebalų ribojimas padeda
kontroliuoti kūno svorį.

Didelė cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje yra vienas iš svarbiausių ankstyvos
aterosklerozės rizikos veiksnių. Cholesterolio koncentracija kraujyje gali didėti, kai su maistu
gaunama ne tik jo, bet ir daug sočiųjų riebalų rūgščių bei maisto kaloringumas yra per didelis.
Daug sočiųjų riebalų rūgščių yra riebioje mėsoje, nenugriebtame piene, grietinėlėje, grietinėje,
riebiame sūryje, svieste. Augaliniuose aliejuose ir jūros žuvyse esančios nesočiosios riebalų
rūgštys padeda sumažinti cholesterolio koncentraciją kraujyje.
Nustatyta, kad bendro cholesterolio koncentracijai padidėjus 1 proc. rizika susirgti
kraujotakos sistemos ligomis gali padidėti 2 proc. Todėl, kiekvienam sulaukusiam 20 metų,
maždaug kas 5 metus reiktų pasitikrinti cholesterolio koncentraciją. Ji turėtų būti iki 5,2 mmol/l.
Jeigu cholesterolio koncentracija siekia 5,2 — 7,8 mmol/l ribas, reikia susirūpinti savo mityba ir
gyvenimo būdu, o jei cholesterolio koncentracija viršija 7,8 mmol/l, jau reikia pasikonsultuoti su
gydytoju.
Norint, kad cholesterolio koncentracija kraujo plazmoje būtų normali, rekomenduojama
atkreipti dėmesį į šiuos patarimus:
suvartojamo maisto kaloringumas neturi viršyti organizmo poreikio; kuo mažiau vartoti maisto, kuriame gausu gyvūninės kilmės riebalų;
valgyti maistą, kuriame yra didelis kiekis polinesočiųjų riebalų rūgščių; valgyti daug maisto produktų, kurių sudėtyje yra didelis skaidulinių medžiagų
(ląstelienos) kiekis. Skaidulinių medžiagų paros norma žmogaus racione yra 20—30 g;
svarbus cholesterolio lygio reguliavimo veiksnys yra fizinis aktyvumas, kuris padeda
sureguliuoti svorį ir sumažinti riziką susirgti kraujotakos sistemos ligomis.per parą su maistu gaunamo cholesterolio kiekis neturi būti didesnis kaip 300 mg.

Rekomenduojamas cholesterolio kiekis paros maisto davinyje – 300 mg. Nustatyta, kad
Lietuvos vyrai gauna su maistu vidutiniškai apie 400 mg, moterys – apie 300 mg cholesterolio.

Maisto produktai, kuriuose nėra mėsos

Maisto produktai, kuriuose nėra mėsos

Kai žmogus nusprendžia tapti vegetaru, jis privalo atsisakyti gyvulinės kilmės produktų. Tačiau neretai atsitinka ir taip, jog žmogus net nenutuokia, jog tokius produktus valgo. Pristatysime keletą maisto produktų, kurie nėra laikomi vegetariškais, nors juose ir nėra...

Alergines reakcijas sukeliantys maisto produktai

Alergines reakcijas sukeliantys maisto produktai

Alergiją maistui dažniausiai sukelia vištų kiaušiniai, karvių pienas, kviečiai, sojos, žuvys, vėžiagyviai, riešutai. Dalis vaikų ir suaugusiųjų negali valgyti tam tikrų javų, daržovių ir vaisių. Kiekvienoje šalyje alergenai priklauso nuo mitybos įpročių, vartojamų...

Sulčių cheminė sudėtis

Sulčių cheminė sudėtis

Biochemikai nustatė, kad sultyse esama beveik visų svarbiausių medžiagų, reikalingų mūsų organizmui. Vandens jose yra 80-95 %. Tai nėra maisto produktas, bet sulčių vandens žmogaus organizmui itin reikia. Jis, kaip teigia mokslininkai, aktyvina skrandžio ir žarnyno...

Svarbiausios sulčių gaminimo taisyklės

Svarbiausios sulčių gaminimo taisyklės

Kad sultys būtų geros ir sektųsi darbas, reikia griežtai laikytis technologinių reikalavimų ir taisyklių. Vartoti tik tinkamą žaliavą. Geras sultys galima gauti tik iš žaliavos, kuri atitinka valstybinių standartų reikalavimus, t.y., tam tikros masės būdingos veislei...

Veganizmas – kas tai?

Veganizmas – kas tai?

Veganizmas plito pamažu: iš pradžių tapo populiarus vegetarizmo (tik mėsos produktų atsisakymo) propagavimas, vėliau bet kokių gyvūninės kilmės riebalų atsisakymas. Veganizmas yra laikomas ir mityba, kuomet maitinamasi vien augaliniu maistu ir gyvenimo būdu, nes šios...

Brangiausia pasaulio sriuba

Brangiausia pasaulio sriuba

Atrodo, jog pasaulio gurmanų nebeįmanoma nustebinti, tačiau yra vienas bet! Į vieną iš kainų rekordininkų pretenduoja kiniška sriuba „Buddha Jumps over the Wall“ („Budos šuolis per sieną). Jeigu norite paragauti šios sriubos, Jums nereiks vykti į Kiniją, šia sriuba...