Konservavimas druska ir dūmais žinomas jau nuo senovės. Tai paprasčiausias būdas | mėsos gaminiams išlaikyti, kartu pagerinant jų skonį.
Konservuojant šiuo būdu, pirmiausia produktas sūdomas. Druska ištraukia iš mėsos skystį, sausina ją, džiovina. Be to, druska turi dezinfekuojančių savybių stabdo mikroorganizmų vystymąsi ir baltymų irimą. Tačiau didesnis kiekis druskos neigiamai veikia žmogaus organizmą. Žmogui per dieną reikia 4 g druskos. Vartojant daugiau rūkytų ar sūdytų produktų, suvartojama druskos iki 10-12 g. Todėl konservuojant, druską reikia dėti atsargiai nepersūdyti.
Antra šio konservavimo fazė tai mėsos rūkymas. Su dūmais išsiskiria daug cheminių junginių, kurių dalis veikia dezinfekuojančiai. Be to, rūkant mėsa išdžiovinama.
Rūkytos mėsos gaminiai tai daugiausia įvairūs kumpiai, ruletai, nugarinės, šoninės. Rečiau vartojama rūkyta aviena, jautiena, žąsiena.
Visi rūkyti gaminiai turi būti švieži, neapipeliję, gražios rausvos spalvos, malonaus aromato. Pjūvyje mėsa turi būti lygi, vientisa, be pilkų dėmių. Riebalai balti arba rausvi. Kvapas lengvas rūkymo, Norint pažinti, ar gerai išsilaikęs kumpis, reikia įsmeigti pagalėlį į storuosius raumenis prie kaulų ir pauostyti.
„Iš rūkytų gaminių, juos papildant daržovėmis, bulvėmis ar Miltiniais produktais, galima paruošti daug įvairių patiekalų. Tuo padidinama rūkytų gaminių maistinė vertė, jie geriau įsisavinami ir daug taupiau sunaudojami. Šalti patiekalai, įvairūs užkandžiai tai ne vien papiaustytas kumpis ar nugarinė, o sumanios šeimininkės rankų pagaminti įvairiausi ne tik apetitą žadiną, bet ir neapsunkiną virškinimo patiekalai. Tą patį galima pasakyti apie šiltus patiekalus, Savo skoninėmis savybėmis rūkyti mėsos produktai sužadina apetitą, tuo pačiu pagerina virškinimą. Čia galima suderinti tris svarbiausius modernios virtuvės bruožus: gaminti pigiai, skaniai ir maistingai
