Pirmasis – béchamel padažas, kuris atsirado dar atsirado XVII a. Kitaip jis vadinamas „baltuoju“ ir gaminamas naudojant virintą pieną, sviestą, miltus bei prieskonius. Dažniausiai jis patiekiamas su baltąja mėsa, kiaušiniais ar daržovėmis. Antrasis – veloute padažas. Jis labai panašus į bešamelio, tačiau maišomas ne su pienu: sviestas ir miltai suskystinami baltuoju (vištienos, veršienos ar žuvies) sultiniu. Pavadinimas padažui suteiktas dėl purios ir švelnios jo konsistencijos. Išvertus iš prancūzų kalbos velouté reiškia „aksominis“. Trečiasis – mayonnaise padažas, kuris labiau primena emulsiją, suplaktą iš aliejaus, kiaušinių, acto bei prieskonių. Majonezo kilmė siejama su istoriniais Prancūzijos ir Ispanijos įvykiais. 1756 m. prancūzai užėmė Mahon miestą, esantį Ispanijos saloje Menorca. Padažas buvo pavadintas užimtojo miestelio vardu. Pergalės proga buvo iškelta puota. Prancūzų virėjai pastebėjo, jog neturi grietinėlės padažui suplakti. Tad padažą teko tirštinti plaktu aliejumi. Ketvirtasis – hollandaise padažas. Šio padažo kūrėjai yra prancūzai, o originalus jo pavadinimas yra sauce isigny. Tai miestelis Isigny sur Mer apylinkėse, Normandijoje. Regionas anuomet garsėjo gaminamo sviesto kokybe, tačiau per Pirmąjį pasaulinį karą Normandijoje sviesto gaminimas apmirė ir teko jį gabenti iš Olandijos. Padažui, gaminamam su olandišku sviestu suteikė olandišką pavadinimą. Šis padažas gaminamas iš sviesto ir kiaušinių trynių bei patiekiamas su daržovėmis, žuvimi ir kiaušiniais (dažniausiai su „Benedikto“ kiaušiniene). Jis yra gelsvos, šiek tiek žvilgančios, spalvos. Jo tekstūra sviestiška, o kvepia – šviežiu ir kokybišku sviestu. Penktasis – espagnole padažas dar vadinamas „ruduoju“. Jis neturi nieko bendro su Ispanija, tačiau prancūzai ispanišką vardą jam suteikė tik todėl, nes manė, kad ispanai yra daug tamsesnio gymio žmonės nei jie. Žodžiu „espagnole“ taip pat bendrai apibūdinami visi rudieji padažai. Espagnole padažas gaminamas su tamsiu mėsos (jautienos, kiaulienos ir daržovių) sultiniu, kuris ilgai virinamas (iki 6 valandų) norint sumažinti jo rūgštumą, po to, nukoštas per sietą, dar garinamas, kol sutirštėja. Sutirštinti jį galima ir su miltais bei sviestu. Ruošiant šį padažą siekiama išgauti glazūrinį rudojo padažo blizgesį.