Per sūri silkė dažniausiai nėra vien tik gamintojo klaida. Jos skonis priklauso nuo sūdymo būdo, laikymo skystyje, mirkymo trukmės ir net nuo to, su kuo ji patiekiama. Tą pačią silkę vienoje lėkštėje galima paversti švelnesne, o kitoje netyčia dar labiau išryškinti druską.
Sūdymo būdas skonį nulemia dar parduotuvėje
Jei silkė parduodama sūryme, jos sūrumas paprastai būna ryškesnis ir tolygesnis, nes druska ilgai veikia visą žuvį. Tokia silkė tinka tada, kai planuojama ją mirkyti, gardinti aliejumi, svogūnais ar rūgštesniais priedais.
Jei silkė parduodama aliejuje, ji dažnai atrodo švelnesnė, bet tai ne visada reiškia mažesnį druskos kiekį. Aliejus užapvalina skonį, todėl pirmas kąsnis gali apgauti. Jei paragavus po kelių sekundžių burnoje lieka sausas, aštrus sūrumas, vadinasi, silkę verta trumpai pamirkyti arba patiekti su švelniais priedais.
Jei ant pakuotės nurodyta, kad tai stipriai sūdyta silkė, jos nereikėtų rinktis patiekalams, kuriuose yra daug papildomų sūrių ingredientų, pavyzdžiui, marinuotų agurkų, majonezo ar sūrių grybų. Tokiu atveju geriau ieškoti silpnai sūdytos filė.
Kada vanduo padeda, o kada sugadina skonį
Vanduo padeda tada, kai silkė tiesiog per sūri, bet jos tekstūra dar tvirta, o kvapas švarus. Filė galima užpilti šaltu vandeniu ir po 10–15 minučių paragauti mažą gabalėlį. Jei sūrumas sumažėjo, bet skonis dar malonus, ilgiau mirkyti nebūtina.
Jei silkė jau minkšta, vandeninga arba sluoksniuojasi, ilgas mirkymas ją tik dar labiau susilpnins. Tokiu atveju geriau sūrumą švelninti ne vandeniu, o patiekimo būdu: aliejumi, svogūnais, virtomis bulvėmis, obuoliu ar grietinės padažu.
Jei vanduo keičiamas kelis kartus, druska pasišalina greičiau, bet kartu nyksta ir žuvies skonis. Todėl geriau mirkyti trumpiau ir ragauti dažniau, o ne palikti silkę kelioms valandoms be priežiūros.
Pienas ir kefyras sūrumą švelnina kitaip nei vanduo
Pienas ne tik ištraukia dalį druskos, bet ir sušvelnina aštrų sūrumo pojūtį. Jei silkė sūri, bet norisi išlaikyti švelnesnį, minkštesnį skonį, pienas dažnai veikia geriau nei vanduo. Jis ypač tinka filė, kuri bus patiekiama su svogūnais, obuoliais ar grietinės padažu.
Kefyras veikia dar kitaip: jo rūgštelė subalansuoja druską, o tirštesnė tekstūra šiek tiek apgaubia žuvį. Jei silkė turi aštresnį poskonį, 15–30 minučių kefyre gali jį sumažinti. Vis dėlto kefyras palieka savą rūgštų prieskonį, todėl jis netinka visiems patiekalams.
Jei silkę planuojama patiekti tradiciškai su aliejumi ir svogūnais, pienas dažniausiai bus neutralesnis pasirinkimas. Jei ji keliaus į salotas su bulvėmis, obuoliais ar burokėliais, kefyras gali suteikti malonaus gaivumo.
Kiek laiko mirkyti filė ir visą silkę
Jei mirkoma silkės filė, pradėti verta nuo 10–20 minučių šaltame vandenyje arba piene. Po šio laiko reikia paragauti storesnį gabalėlį. Jei sūrumas vis dar per stiprus, mirkymą galima pratęsti dar 10–15 minučių.
Jei silkė labai sūri, bet filė tvirta, ją galima mirkyti iki 45 minučių, tačiau ilgiau laikyti rizikinga. Per ilgai mirkyta filė praranda malonų žuvies skonį, tampa blanki ir kartais pradeda byrėti pjaustant.
Visa silkė mirksta lėčiau, nes druska laikosi odoje, prie kaulų ir storesnėse vietose. Jei ji stipriai sūdyta, galima mirkyti 1–2 valandas šaltame vandenyje arba piene, bet geriausia ją prieš tai išvalyti ir padalyti į dalis. Taip rezultatas bus tolygesnis.
Rūgštis, aliejus ir svogūnai gali sumažinti sūrumo įspūdį
Jei silkė jau paruošta ir nebenorima jos mirkyti, sūrumą galima subalansuoti lėkštėje. Aliejus sušvelnina druskos aštrumą, o svogūnai suteikia saldumo ir traškumo. Ypač tinka švelnesni raudonieji svogūnai arba trumpai nuplikyti geltonieji svogūnai.
Rūgštis veikia atsargiai. Nedidelis kiekis obuolių acto, citrinos sulčių ar rauginto obuolio gali padaryti skonį gaivesnį, bet per daug rūgšties sūrumą gali paryškinti. Jei silkė labai sūri, rūgštį geriau derinti su aliejumi arba grietine.
Virtos bulvės, burokėliai, obuoliai ir švelni grietinė padeda todėl, kad patiekale atsiranda saldumo, krakmolo ir riebalų. Jei silkė per sūri, patiekite ją mažesniais gabalėliais su didesniu kiekiu šių priedų.
Priedai, kurie druską tik sustiprina
Jei silkė jau sūri, reikėtų vengti marinuotų agurkų, kaparėlių, alyvuogių, sūrių grybų ir labai sūraus majonezo. Jie neprigesina druskos, o sukuria įspūdį, kad visas patiekalas yra dar sūresnis.
Taip pat atsargiai reikėtų naudoti garstyčias, ypač aštresnes ir sūresnes. Jos gali būti skanios su švelnia silke, bet per sūrioje silkėje padidina aštrumą ir sausą poskonį.
Jei norisi daugiau skonio, geriau rinktis švelnesnius priedus: obuolį, virtas bulves, burokėlius, krapus, grietinę, švelnų aliejų ar trumpai pamirkytus svogūnus. Jie leidžia išlaikyti silkės charakterį, bet neperkrauna druska.
Kaip laikyti paruoštą silkę, kad ji netaptų dar sūresnė
Paruošta silkė gali atrodyti vis sūresnė, jei ji laikoma su labai sūriais priedais arba tirštame sūriame marinate. Druska toliau pasiskirsto tarp žuvies ir padažo, o po paros skonis dažnai tampa intensyvesnis.
Jei silkė jau pasiekė tinkamą skonį, ją geriausia laikyti šaldytuve sandariame inde, užpiltą švelniu aliejumi arba padažu be papildomos druskos. Svogūnus galima dėti kartu, bet marinuotus ar labai sūrius priedus geriau įmaišyti prieš pat patiekiant.
Jei po mirkymo silkė tapo švelni, nereikėtų jos vėl dėti į seną sūrymą. Taip ji greitai susigrąžins dalį sūrumo. Geriau nusausinti, sudėti į švarų indą ir laikyti trumpai, paprastai iki 1–2 dienų.
