Braškės – skanios, kvapnios ir kupinos vitaminų – dažnai sukelia šypseną vos jas pamačius ar pajutus jų viliojantį aromatą. Nors daugelis galvoja, kad šios ryškios uogos yra vien sezoninis vasaros gardumynas, iš tikrųjų jose slypi kur kas daugiau nei tiesiog saldus pirmasis kąsnis. Braškės turi įdomią istoriją, sudėtingą sandarą bei gausybę naudingųjų medžiagų. Daugeliui pažįstamas tas malonus momentas, kai tarp pirštų laikai ką tik nuskintą, saulėje sunokusią braškę, o iš jos skleidžiasi gaivus, nepakartojamas skonis. Atrodo, kad į kiekvieną kąsnį telpa dalelė vasaros, žalumo ir gryno džiaugsmo.
Istorija ir botaniniai ypatumai
Istorinis braškių kelias prasidėjo nuo laukinių protėvių, augusių miškuose dar senovės Romos laikais. Tuomet žmonės šias mažas, žemaūges uogas rinko ne vien dėl skonio, bet ir dėl galimos naudos sveikatai. Romėnai tikėjo, kad braškės padeda nuo virškinimo sutrikimų bei įvairių odos negalavimų. Europoje braškės išliko populiarios ištisus amžius, tačiau jų forma ir dydis ne visada buvo tokie, kokius žinome dabar. Šiuolaikinės didesnės ir sultingesnės braškės pradėtos auginti palyginti neseniai – XVIII–XIX amžiuje selekcininkai išvedė veisles, pasižyminčias švelnia tekstūra ir puikiu skoniu.
Įdomu, kad mūsų vadinama „braškės uoga“ iš tikrųjų tėra išsipūtęs žiedsostis. Tie maži, pieniško atspalvio grūdeliai ant paviršiaus yra tikrieji sėklų pavidalo vaisiai. Tad braškes drąsiai galima vadinti „apverstu“ vaisiumi – jų sėklos auga išorėje, o ne viduje.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Braškės vertinamos ir dėl gausaus vitaminų bei antioksidantų kiekio. Itin reikšmingas yra vitaminas C: vos saujelė šviežių uogų gali suteikti didžiąją dalį rekomenduojamos šio vitamino paros normos. Braškėse taip pat randama A, E, B grupės vitaminų, o jų raudoną spalvą lemia antocianinai – medžiagos, tyrimais siejamos su geresne širdies ir kraujagyslių sveikata bei kraujospūdžio reguliavimu.
Nepaisant to, kad braškės dažnai laikomos desertu, jų kaloringumas nedidelis, o vandens kiekis didelis. Tad tai puikus pasirinkimas, kai norisi saldumyno be sunkių desertų. Braškės taip pat turtingos skaidulomis, kurios padeda gerinti virškinimą ir palaikyti sotumo jausmą.
Kaip mėgautis braškėmis?
Kalbant apie braškių vartojimą, apstu būdų jomis mėgautis. Vasarą braškės dažnai valgomos vienos, kad pajustume tikrąjį jų saldumą ir gaivą. Galima sutrinti su trupučiu cukraus, užšaldyti ledams ar kokteiliams arba išbandyti netikėtą kombinaciją su balzamiko actu, kuris paryškina saldumą. Kai kurie žmonės deda braškes ant sumuštinio su maskarpone ar varškės sūriu, o konditerijoje jos ypač vertinamos dėl natūralios rausvos spalvos, kuria puošiamos bandelės, tortai ir blynai.
Norint braškes išlaikyti ilgiau, patariama jas nuplauti tik prieš vartojimą ir per ilgam nepalikti šaldytuve, kad neprarastų aromato. Geriausia išeitis – užšaldymas: šviežias uogas reikėtų užšaldyti be kotelių, kol jos dar nėra pradėjusios minkštėti. Tokias braškes vėliau galima naudoti glotnučiams, ledams ar įvairiems kepiniams.
Braškės – daugiau nei uoga
Braškės nuo seno laikomos meilės ir romantikos simboliu. Viduramžiais jos buvo siejamos su prabanga ir netgi kerėjimo elementais, o Prancūzijoje buvo paprotys jaunavedžiams tiekti saldžią sriubą su cukrumi ir braškėmis, tikint, kad tai dar labiau sustiprina meilę. Šiandien įvairūs ritualai retai išliko, tačiau braškės vis dar laikomos itin romantišku desertu – šalia šokolado ar gėlių.
Bene todėl braškės išlieka vienu ryškiausių vasaros simbolių – nuo jų aromato sunku atsitraukti, o ryški raudona spalva kviečia ragauti ir mėgautis kiekvienu gurkšniu. Už žaismingos išvaizdos slepiasi visapusiška nauda organizmui ir romantiškos istorijos atgarsiai. Tad nenuostabu, jog daugelio širdyse vasaros sinonimas iki šiol išlieka būtent prinokusi braškė – su visu jos saulės, laisvės ir džiaugsmo pojūčiu.
