Sūris šaldytuve greitai praranda gerą tekstūrą, jei gauna per daug oro arba laikomas šalia stipriai kvepiančių produktų. Kietas sūris gali apdžiūti ir tapti trupantis, minkštesnis – įgauti rūgštoką kvapą, o pelėsinis sūris per sandarioje pakuotėje dažnai pradeda šlapiuoti. Tinkamas įpakavimas turi ne visiškai uždaryti sūrį nuo oro, o padėti jam išlikti drėgnam, bet ne šlapiam.

Kodėl sūris šaldytuve džiūsta ir prisigeria kvapų

Sūris džiūsta tada, kai jo paviršius ilgai liečiasi su sausu šaldytuvo oru. Tai ypač matyti ant prapjauto kietojo sūrio, pavyzdžiui, „Džiugo“, parmezano ar brandinto čederio: kraštas sukietėja, patamsėja, o pjaustant pradeda lūžinėti. Jei toks sūris laikomas atvirame maišelyje šalia svogūnų, rūkytos žuvies ar marinuotų produktų, jis dar ir sugeria kvapus, nes riebalai labai lengvai perima aplinkos aromatus.

Jei sūris pradėtas, pirmiausia uždenkite prapjautą vietą, o ne visą gabalą aklinai apvyniokite. Tikslas – apsaugoti pjūvį nuo išdžiūvimo, bet palikti sūriui galimybę „kvėpuoti“. Pavyzdžiui, gabalą puskiečio sūrio galima įvynioti į sūrio popierių ar kepimo popierių ir įdėti į dėžutę, o ne palikti vien ploname prekybiniame maišelyje.

Kada rinktis popierių, vaško drobelę ar dėžutę

Sūrio popierius arba paprastas kepimo popierius tinka kietiems ir puskiečiams sūriams, kai norite juos laikyti kelias dienas po prapjovimo. Pavyzdžiui, goudą, edamą, čederį ar fermentinį lietuvišką sūrį įvyniokite į popierių, tada dėkite į sandarią, bet ne per mažą dėžutę. Popierius saugo paviršių nuo tiesioginio oro, o dėžutė sumažina kvapų įsigėrimą.

Vaško drobelė patogi kasdien pjaustomam sūriui, kai gabalas nėra labai drėgnas. Ji gerai priglunda prie puskiečio sūrio, bet nereikėtų jos naudoti labai minkštam pelėsiniam sūriui, pavyzdžiui, brie ar camembert, jei sūris jau stipriai suminkštėjęs – drobelė gali prilipti prie paviršiaus. Tokį sūrį geriau laikyti originaliame popieriuje arba nedidelėje dėžutėje su laisvai uždengtu popieriaus sluoksniu.

Sandari dėžutė reikalinga tada, kai sūris turi stiprų kvapą arba šaldytuve yra produktų, kurių aromato nenorite perkelti. Mėlynasis pelėsinis sūris, brandintas ožkų sūris ar labai kvapnus minkštasis sūris turėtų būti dėžutėje atskirai nuo sviesto, varškės ir desertų, nes jų skonis greitai pasikeičia.

Kodėl maistinė plėvelė tinka ne visiems atvejams

Maistinė plėvelė trumpam apsaugo nuo išdžiūvimo, bet kasdieniam laikymui ji ne visada geriausia. Jei kietą sūrį labai standžiai apvyniosite plėvele ir laikysite savaitę, paviršius gali pradėti drėkti, o kvapas taps aštresnis. Plėvelė sulaiko drėgmę prie pat paviršiaus, todėl sūris ne džiūsta, bet gali prarasti švarią tekstūrą.

Jei sūrį suvalgysite per vieną ar dvi dienas, plėvelė gali būti laikinas sprendimas, ypač prapjautam fermentiniam sūriui sumuštiniams. Jei laikysite ilgiau, geriau naudoti popierių ir dėžutę. Jei vis dėlto renkatės plėvelę, nevyniokite kelių skirtingų sūrių į vieną paketą: mėlynasis sūris greitai perduos aromatą švelniai goudai ar mocarelai.

Gera taisyklė tokia: jei sūris sausas ir kietas, jam reikia apsaugos nuo oro; jei sūris minkštas ir drėgnas, jam reikia apsaugos nuo perteklinės drėgmės. Todėl parmezanui labiau tinka popierius ir dėžutė, o šviežią mocarelą geriausia laikyti jos skystyje ir suvartoti greitai po atidarymo.

Geriausia šaldytuvo vieta sūriui

Sūrį saugiausia laikyti pastovesnės temperatūros zonoje – dažniausiai vidurinėje arba apatinėje lentynoje, arčiau šaldytuvo galo, bet ne prie pačios sienelės, kur gali kauptis kondensatas arba produktai gali pašalti. Durelių lentynose temperatūra nuolat keičiasi, nes jos dažnai atidaromos, todėl ten geriau laikyti padažus, o ne prapjautą sūrį.

Jei šaldytuve yra daržovių stalčius, jame galima laikyti supakuotą kietą ar puskietį sūrį, nes ten drėgmė paprastai didesnė. Tačiau sūris neturi gulėti šalia neįpakuotų porų, svogūnų ar česnakų. Pavyzdžiui, jei tame pačiame stalčiuje laikote porus sriubai, sūrį dėkite į atskirą dėžutę, kitaip net švelnus edamas gali įgauti nemalonų poskonį.

Jei sūris dažnai rasoja, vadinasi, vieta per drėgna arba pakuotė per sandari. Tokiu atveju pakeiskite popierių, dėžutę trumpai išvėdinkite, o sūrį perkelkite į lentyną, kur nėra tiesioginio šalčio ir kondensato.

Kietą, puskietį ir pelėsinį sūrį laikykite atskirai

Kieti sūriai, tokie kaip parmezanas, „Džiugas“ ar pecorino, geriausiai laikosi įvynioti į popierių ir įdėti į dėžutę. Juos galima laikyti ilgiau nei minkštus sūrius, bet pjūvio vieta vis tiek džiūsta, todėl popierių verta keisti kas kelias dienas, ypač jei jis sudrėko arba prisigėrė kvapo.

Puskiečiai sūriai, tokie kaip gouda, edamas, čederis ar fermentinis sūris, jautresni tiek džiūvimui, tiek pelėsio atsiradimui ant pjūvio. Jei sūrį kasdien pjaustote sumuštiniams, laikykite jį atskirame popieriuje ir dėžutėje, o ne palikite originaliame pradurtame maišelyje. Jei pjūvis pradeda lipti, popierių pakeiskite ir patikrinkite, ar dėžutėje nėra susikaupusios drėgmės.

Pelėsinius sūrius laikykite atskirai nuo kitų. Brie, camembert, roquefort, gorgonzola ar kitas mėlynasis sūris turi aktyvią mikroflorą ir stiprų aromatą, todėl bendroje dėžutėje gali paveikti švelnesnius sūrius. Jei turite kelis pelėsinius sūrius, kiekvieną vyniokite atskirai, nes mėlynasis sūris ir baltu pelėsiu dengtas sūris laikosi skirtingai: vienas linkęs trupėti ir skleisti stiprų kvapą, kitas greičiau minkštėja prie žievės.

Ką daryti, jei sūrio kraštas jau apdžiūvo

Apdžiūvęs kraštas ne visada reiškia, kad sūrį reikia išmesti. Jei kietasis sūris ties pjūviu tik sukietėjo, tą dalį galima plonai nupjauti, o likusį gabalą pervynioti švariu popieriumi. Tokį sūrį geriausia sunaudoti tarkavimui ant makaronų, apkepų ar sriubos, nes kaitinant sausesnė tekstūra mažiau trukdo.

Jei puskietis sūris tapo sausas tik iš išorės, nupjaukite ploną sluoksnį ir paragaukite vidinės dalies. Jei skonis švarus, be kartumo ar aitraus pašalinio kvapo, sūrį galima naudoti karštiems sumuštiniams, omletui ar apkepui. Jei kraštas ne tik sausas, bet ir gleivėtas, lipnus ar nemaloniai kvepia, rizikuoti neverta.

Jei sūris dažnai apdžiūsta, keiskite ne tik pakuotę, bet ir porcijos dydį. Didelį gabalą geriau padalyti į dvi dalis: vieną laikyti kasdieniam naudojimui, kitą palikti geriau suvyniotą ir rečiau atidarinėti. Taip pjūvio paviršius rečiau gauna oro.

Kiek laikyti prapjautą sūrį ir kada jo nebevartoti

Prapjauto sūrio laikymo laikas priklauso nuo jo rūšies. Kietas brandintas sūris tinkamai supakuotas dažnai išsilaiko apie 2–4 savaites, puskietis – maždaug 1–2 savaites, o minkšti ir pelėsiniai sūriai paprastai turėtų būti suvalgomi per kelias dienas arba pagal gamintojo nurodymą. Atidarytą šviežią mocarelą laikykite jos skystyje ir suvartokite per 1–2 dienas, nebent ant pakuotės nurodyta kitaip.

Sūrio nebevartokite, jei atsirado aitrus amoniako kvapas, gleivėtas paviršius, neįprastai kartus skonis arba pelėsis ten, kur jo neturėtų būti. Kietame sūryje nedidelę nepageidaujamo pelėsio vietą kartais galima plačiai išpjauti, tačiau minkšto sūrio, varškės sūrio ar šviežios mocarelos su neaiškiu pelėsiu geriau nevalgyti, nes pelėsis gali būti pasklidęs giliau.

Jei abejojate, vertinkite ne tik datą ant pakuotės, bet ir realią būklę po atidarymo. Sūris, kuris savaitę gulėjo netinkamai suvyniotas prie stiprių kvapų, gali būti prastesnis nei tas, kuris trumpiau laikytas popieriuje ir atskiroje dėžutėje. Tvarkinga pakuotė, pastovi temperatūra ir atskyrimas nuo kvapnių produktų dažniausiai padaro didžiausią skirtumą.