Ne kartą girdėjome išsireiškimą „valgyk, nes šitas maistas geras smegenims“. Keliame klausimą: ar viskas, ko reikia – kurį laiką pasilaikyti vienų ar kitų mitybos nurodymų? Ar galime maistu priversti smegenis tiesiog pradėti „veikti“ geriau?

Daugelį metų stebėdami žmonių sveikatą ir gyvensenos įpročius (atliekant epidemiologines populiacijų studijas) mokslininkai pradėjo pastebėti tendenciją: žmonės, kurie savo gyvenimo eigoje buvo labiau linkę rinktis apdorotą, sočiųjų riebalų turintį maistą (pvz.: greito maisto restoranų maistą, riebią mėsą, sviestą (ir ghee sviestą), gyvulinės kilmės sūrį, įvairias dešras, dešreles ir visus gaminius, kuriuose naudojama daug šių produktų), o energijos atsargas papildyti greitai įsisavinamu dirbtiniu cukrumi (pvz.: konditeriniais gaminiais, saldžiais gazuotais gėrimais, pasaldintais „sveikais“ produktais, tokiais kaip pusryčių dribsniai ar jogurtai) dažniau susirgdavo psichologinėmis ligomis, tokiomis kaip depresija, buvo impulsyvesni, o jų atmintis suprastėdavo kur kas jaunesniame amžiuje nei tų, kurie šių maisto medžiagų vengdavo. Dar vėliau/rečiau šie simptomai pasireikšdavo asmenims, kuriu mityba buvo praturtinta antioksidantais ir omega-3 riebiosiomis rūgštimis (šios medžiagos aptinkamos daugelyje vaisių ir daržovių, riebioje žuvyje). Mokslininkai padarė prielaidą, kad mityba susijusi su vienos svarbiausių mūsų smegenų struktūrų – hipokampo vystymusi.

Kas yra hipokampas?
Hipokampas – viena iš vos dviejų smegenų struktūrų, kurioje viso mūsų gyvenimo metu vyksta naujų nervinių ląstelių gamyba. Ji atsakinga už mūsų atmintį ir yra glaudžiai susijusi su emocijų valdymu. Paprastai tariant: kuo didesnis hipokampas, tuo geriau ir ilgiau įsimename informaciją, tuo labiau esame linkę vadovautis „šaltu“ protu.

2015 metais paskelbtame Australijos mokslininkų tyrime šią teoriją buvo bandoma patvirtinti tiriant žmones. Tyrimo metu atrasta sąsaja tarp mitybos ir hipokampo dydžio. Pastebėta, kad asmenų, kurių mityboje buvo daug greitai įsisavinamų angliavandenių ir/ar pridėtinio cukraus bei sočiųjų riebalų hipokampas buvo statistiškai reikšmingai mažesnis nei tų, kurie savo mityboje šių maisto medžiagų vengė.

Tai parodo, kad mityba turi įtakos ne tik sunkiai apčiuopiamiems biocheminiams mechanizmams, bet ir tam, kaip „susidėlioja“ mūsų smegenys, o kasdieninis mūsų mitybos pasirinkimas yra itin svarbus ilgalaikei mūsų mąstymo, atminties ir emocijų valdymo sveikatai.

Dar kartą pasvarstykime: ar greitas ir skanus maistas tikrai to vertas?