Kaip jau yra žinoma, veganai vartoja tik augalinius maisto produktus ir vengia visų gyvulinės kilmės maisto produktų, tokių kaip mėsa, žuvis, kiaušiniai, želatina, pienas, medus ir kt.; nenešioja rūbų iš odos, kailių, šilko, pūkų; pasisako prieš eksperimentus su gyvūnais bei gyvūnų naudojimą pramogoms.
Daugelis receptų, kurie įprastai gaminami su gyvūninės kilmės produktais, gali būti pritaikyti veganams pakeičiant gyvūnines kilmės maistą augalinės kilmės analogais. Vietoj pieno produktų naudojamas riešutų, grūdų, ryžių arba sojos pienas. Tikra mėsa pakeičiama analogais – dirbtinės „mėsos“ produktais pagamintais iš sojos, glitimo, daržovių, grūdų, lęšių, kurie ne tik savo išvaizda, bet ir skoniu yra labai panašūs į mėsos produktus.
Tai kas gi yra tas augalinis maistas?
Į augalinio maisto sampratą įeina daržovės, vaisiai ir uogos, grūdai, ankštiniai (žirniai, pupos, soja, lęšiai), riešutai, sėklos, grybai, aliejai ir kiti augalai. Visus augalinius produktus galima valgyti žalius t.y. neapdirbtus arba gaminti patiekalus įvairiais būdais: virti, kepti, garinti ir pan.
Šie produktai savo vertingomis medžiagomis gali atstoti organizmui reikalingas medžiagas, kurios paprastai gaunamos iš gyvūninės kilmės produktų. Baltymus galima aptikti sojų produktuose, riešutuose, sėklose, grūduose. Angliavandeniai yra pilno grūdo makaronuose, duonoje, bulvėse. Geriausias vitamino B12 šaltinis yra gyvulinės kilmės maistas, todėl veganams gali būti didesnė nepakankamo vartojimo rizika. Tačiau naudojant papildus ar veganiškus produktus, papildytus šiuo vitaminu, tokius kaip papildytas sojų pienas, papildyti pusryčių dribsniai, margarinas, jokių problemų neatsiranda. Kalcis aptinkamas brokoliuose, petražolėse, sezamų sėklose. Geležis gaunamas iš ankštinių, lapinių kopūstų, džiovintų abrikosų, moliūgų sėklų, viso grūdo produktų.
