Obuolys dažnai laikomas vienu paprasčiausių kasdienių vaisių, tačiau sutelkę dėmesį į jo skonį, aromatą ir naudingąsias savybes, pastebėsime, kad šis kuklus produktas slepia kur kas daugiau nei vien malonų traškesį. Lietuvoje jis daugeliui primena vaikystę, senuosius rudens sodus, močiutės pyragus ir saldžiai kvepiančius surenkamo derliaus momentus. Be šių nostalgiją keliančių vaizdinių, obuolys taip pat yra puikus sveikatos šaltinis. Šiame straipsnyje kviečiame atrasti mažiau pastebėtus jo privalumus, susipažinti su skirtingomis rūšimis ir įsigilinti į įvairiausius obuolių vartojimo būdus.
Sena istorija ir gilios tradicijos
Archeologiniai duomenys rodo, kad obuolius žmonės valgo dar nuo akmens amžiaus, o laikui bėgant jie buvo puoselėjami senovės civilizacijų soduose Egipte, Mesopotamijoje, Graikijoje ir Romoje. Graikai pirmąsias sodo gėrybes, tarp jų ir obuolius, aukodavo dievams kaip vaisingumo bei ilgaamžiškumo simbolį. Ilgainiui Europoje obuolys taip išpopuliarėjo, kad kai kuriose kalbose net tapo bendriniu žodžiu, apibūdinančiu visus sultingus ir saldžius vaisius. Lietuvių folklore šis vaisius minimas kaip puikus vaistas nuo sauso kosulio ar arbatos aromato stiprintojas. Taip per šimtmečius susiformavo didžiulis kultūrinis ir gastronominis paveldas, paremtas pasitikėjimu obuolio verte bei įvairiais jo naudojimo būdais.
Naudingosios savybės ir vitaminų gausa
Nors obuolys dažnai suvokiamas kaip lengvas užkandis, jame gausu vitaminų, mineralų ir biologiškai aktyvių medžiagų. Daugiausia vertingų komponentų slypi žievelėje: čia aptinkami antioksidantai antocianinai bei dalis skaidulų, padedančių ilgiau išlaikyti sotumo jausmą ir reguliuoti virškinimą. Be to, obuoliuose yra vitaminų C, K ir B grupės vitaminų, kurie stiprina imunitetą, gerina kraujo krešėjimą bei palaiko nervų sistemos veiklą.
Kalbant apie mineralus, obuoliai yra magnio, geležies ir kalio šaltinis. Magnis svarbus raumenų funkcijai ir nervų sistemos balansui, o geležis padeda išvengti anemijos ir skatina hemoglobino gamybą. Kalis, savo ruožtu, prisideda prie sklandaus širdies darbo ir palaiko skysčių pusiausvyrą organizme.
Dėl šios priežasties liaudies išmintis teigia, kad kasdien suvalgant obuolį galima rečiau lankytis pas gydytojus. Moksliniai tyrimai rodo, jog reguliarus obuolių valgymas gali sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje ir padėti išvengti širdies bei kraujotakos sistemos sutrikimų.
Dar vienas svarbus obuolio komponentas – pektinas. Tai tirpi skaidula, kuri švelniai „valo“ virškinamąjį traktą ir palaiko naudingųjų bakterijų balansą. Dėl malonaus saldumo ir traškumo obuoliai tinka ne tik desertuose, bet ir sočiuose patiekaluose su mėsa ar gaiviose salotose, kuriose reikia subalansuoti saldumą bei rūgštumą.
Rūšių gausa – šimtai skonių
Lietuvoje klimatas leidžia auginti įvairias obelų veisles. Mums įprasti „Popieriniai“, „Rudeniniai dryžuotieji“ ar „Auksiniai rudeniniai“ dažniausiai atsiduria pusryčių lėkštėse, bet visame pasaulyje priskaičiuojama daugiau nei 7000 obuolių veislių. Pavyzdžiui, senoji lietuviška rūšis „Antaniniai“ pasižymi rūgščiu skoniu ir puikiai tinka sultims, kompotams, kisieliams. Tuo tarpu „Šampion“ obuoliai vertinami už saldų, subalansuotą skonį ir itin traškią tekstūrą, todėl idealiai dera desertuose ar suflė. „Ligol“ – stambus, kvapnus obuolys, dažnai pastebimas parduotuvių lentynose dėl gerų laikymo ir gabenimo savybių. O JAV kilmės „Granny Smith“ su ryškia žaluma ir gana rūgščiu skoniu puikiai tinka kepiniams bei troškiniams.
Sezoniškumas ir sandėliavimas
Norint išvengti per greito obuolių puvimo, svarbu laikyti juos atskirai nuo kitų vaisių, ypač bananų ir kriaušių, nes šie išskiria etileną, kuris pagreitina nokimo procesą. Geriausia obuolius laikyti vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, o jei jie laikomi šaldytuve, rekomenduojama sudėti į perforuotus maišelius, kurie padės išlaikyti drėgmės balansą. Taip pat patartina reguliariai perrinkti obuolius ir pašalinti pažeistus vaisius, kad būtų išvengta puvimo plitimo.
Obuolių receptai ir skanėstai
Obuoliai naudojami įvairiose pasaulio virtuvėse. Prancūzijos virtuvėje populiari obuolių tarte tatin – apverstas karamelizuotas obuolių pyragas. Vidurio Rytų šalyse obuoliai dažnai troškinami su ėriena, suteikiant patiekalui subtilaus saldumo. Skandinavijos šalyse obuolių sriuba yra mėgstamas tradicinis patiekalas, dažnai patiekiamas su grietinėle arba prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu ir gvazdikėliais.
Tiems, kas ieško greito ir sveiko užkandžio, galima išbandyti obuolių traškučius – plonai supjaustyti obuoliai džiovinami orkaitėje arba dehidratoriuje, kol tampa traškūs. Kita puiki idėja – kepti įdaryti obuoliai su riešutais, medumi ir cinamonu, kurie puikiai tinka vėsiems rudens vakarams.
Teigiamas poveikis kūnui ir grožiui
Obuolys – tai puikus „pirmosios pagalbos užkandis“, suteikiantis energijos neperkraunant organizmo. Natūralūs cukrūs ir skaidulos padeda palaikyti tolygesnį cukraus kiekį kraujyje, todėl jis dažnai rekomenduojamas fizinio ar protinio darbo metu. Obuolių žievelių nuoviras gali būti naudojamas kaip natūralus plaukų skalavimo skystis, suteikiantis žvilgesio, o veido kaukės iš obuolių tyrės ir medaus švelnina bei drėkina odą. Obuolių actas taip pat naudojamas galvos odos priežiūrai ir net atskiroms spuogų vietoms tepti.
