Šiandieniniame greitai besikeičiančiame pasaulyje vis daugiau žmonių tampa vegetarais. Vegetarizmo pradžia glūdi senovės Azijos religijoje. Rytuose vegetarizmas nuo seno siejamas su sveika gyvensena, sąlygojančią asmenybės harmoniją. Vegetaras laikomas esąs fiziškai ir dvasiškai stiprus, neagresyvus ir mylintis žmones, atsparus ligoms ir ilgai gyvenantis. Tai tokia mityba, kai atsisakoma bet kokios mėsos, įskaitant žuvį, paukštieną, vėžiagyvius. Šios mitybos priežastys gali būti įvairios: religinės, kultūrinės, skonio arba sveikatos. Ne retai vegetarizmas painiojamas su veganizmu. Veganai iš savo maisto išima viską, kas yra gyvulinės kilmės – kiaušiniai, pieno produktai, medus ir kiti panašūs produktai. Svarbu paminėti, kad privalu tinkamai suderinti vegetariško valgymo įpročius. Moksliškai įrodyta, jog vegetarizmas gali pratęsti gyvenimo trukmę, pagerinti sveikatą (sumažinti vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų rizikas). Vegetarizmas skirstomas į griežtą, kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų ir pusiau griežtą, kai nevartojama mėsa, tačiau vartojami kiti gyvulinės kilmės produktai.