Gamta visada buvo ir yra mūsų maitintoja. Tik šiuolaikinis civilizacijos suviliotas žmogus nenori pastebėti tų vertingų, nieko nekainuojančių gamtos dovanų.

Neatsitiktinai pavasaris pilnas žalumos. Tai geroji gamta rūpinasi mumis. Pavasarį po žiemos išsekusiam žmogaus organizmui labiausiai reikia vitaminų, mineralinių medžiagų ir chlorofilo, kurie padeda mūsų kūmui atsigauti ir sustiprėti. Mūsų protėviai gerai jautė ir žinojo žolių svarbą, todėl jas gausiai vartojo. Ir dabar kai kuriuose šalyse, pvz., Kinijoje, Korėjoje ir kt., laukiniai augalai yra labai vertinami.

Svarbiausia žolių sudedamoji dalis – chlorofilas (kuris ir nudažo augalą žaliai) labai gerai veikia mūsų organizmą. Mažos jo dozės didina, o didelės mažina kraujospūdį (turintieji žemą kraujospūdį privalo atsargiai naudoti žoles). Chlorofilas reguliuoja mūsų hemoglobiną, stiprina viso organizmo būklę.

Žolių ląsteliena yra labai reikalinga žarnyno mikroflorai, gerai veikia žarnų gleivinę, skatina peristaltiką, laisvina vidurius. Tai labai padeda mūsų organizmui greitai išsivalyti nuo teršalų.

Įrodyta, jog laukiniai žoliniai augalai daug vertingesni už sukultūrintus, nes patys pasirenka sau tinkamą vietą augti, o nuo to priklauso jų biocheminė sudėtis. Kiekvienoje žolėje yra skirtingas vitaminų ir mikroelementų kiekis. Net tos pačios šaknų, lapų ir žiedų vitaminų ir mikroelementų sudėtis skirtinga. Visos žolės turi daug įvairių retų vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet svarbiausia – jos yra natūralios, tai ne piliulės, ir jų galima gauti nemokamai.

Permės higienisto N. Korovkos tyrimų duomenimis, 100 gramų šviežių dilgėlės lapų yra 20 mg% vitamino C – tai 2,5 karto daugiau negu citrinose, 10 kartų daugiau negu obuoliuose ir bulvėse; yra vitaminų B2 ir K, 50 mg% karotino, 5,5% vertingų baltymų, 6,6% riebalų, 15% angliavandenių (iš jų pusė vynuoginio cukraus, kuris iš visų maisto medžiagų lengviausiai tirpsta ir tuoj pat patenka į kraują). Todėl kaloringumu dilgėlė prilygsta bulvėms, yra 2 kartus kaloringesnė už morkas ir beveik 3 kartus – už sukultūrintus špinatus. Dilgėlė turi šių mikroelementų: 4,1 mg geležies, 1,3 mg vario, 8,2 mg mangano, 4,3 mg boro, 2,7 mg titano, 6,03 mg nikelio.

Dilgėlių mineralinės medžiagos pasižymi šarmine reakcija, kuri gerina organizmo atsparumą. Tai dilgėlės valgyti ir sveika, ir maistinga.

Ne mažiau vertingesnės ir kitos labai paplitusios žolės: kiaulpienės, garšva, notrelė, kraujažolė, krūminis builis ir daugybė kitų. Jau ankstyva pavasarį, tik nutirpsta sniegas, tos žolės pradeda dygti ir iš jų galima gaminti įvairias skanias salotas, troškinius, skaninti sriubas, košes, vitaminizuoti uogienes, spausti sultys, gerti nuovirus.

Taigi žolės padės sustiprinti organizmą ir sutaupyti pinigų, nereikės pirkti brangių užsienietiškų vaisių ir šiltnaminių žolių bei daržovių.

Rinkdamiesi žoles, pasigrožėsite gamta, pakvėpuosite grynu oru, o pasilenkdami prie kiekvieno augalo, gerai prasimankštinsite