Padažas naudojamas maisto pagardinimui, produkto maistingumui didinti. Jo kvapas, spalva kelia apetitą, produktas tampa sultingesnis, valgančiojo organizmas lengviau tokį maistą virškina. Jis gali būti užpilamas ant patiekalo ar tiekiamas atskirai. Tie patys patiekalai, tik su kitokiais padažais gali būti įvairaus skonio. Padažas turi tikti patiekalui spalva, skoniu ir maistingumu. Pavyzdžiui, raudonieji padažai tiekiami prie keptos ar troškintos mėsos, o baltieji – prie virtos ir troškintos. Mažai kaloringiems patiekalams (pvz., virtoms daržovėms) geriau tinka riebūs padažai – sviesto, kiaušinių ir pan. Padažai gali būti karšti ir šalti. Šaltieji skirstomi į: majonezus, grietinės ir sviesto mišinius, marinatus, užpilus su aliejumi, drebučiais. Karštųjų padažų pagrindą sudaro skystis – sultinys (grybų, žuvies, mėsos, daržovių), pienas, grietinė, riebalai (sviestas, aliejus), kartais – atskiestas actas. Padažui sutirštinti vartojami pakepinti miltai, skoniui pagerinti –druska, cukrus, citrinos sultys, actas, grybai, krienai, prieskoninės daržovės. Pagrindiniais mėsos padažais laikomi raudonasis ir baltasis padažai. Iš jų gaminama daug kitų padažų, pridėjus atitinkamų priedų. Žuvies padažai gaminami iš žuvies sultinio ir truputį pakepintų miltų su įvairiais priedais. Tinka žuvies patiekalams pagardinti. Pieno ir grietinės padažai balti, švelnaus skonio, organizmo lengvai pasisavinami. Grybų padažai sunkiau virškinami, todėl netinka žmonėms, sergantiems žarnyno, skrandžio ligomis.